Cielo (neapjotas)

Žirgo vardas: Cielo
Žirgo lytis: eržiliukas
Žirgo veislė: Holšteinas
Gimęs: 2008 metų kovo 20 dieną
Kraujo linija: Mama Mocha, tėvas Ciollo























Mažylis, pavadintas Cielo vardu[it.- dangus], neabejotinai savo vardą gavo dėl įstabios žymės - vienos žydros akies, paveldėtos iš tėčio. Baltas laukas, taip pat prikaustantis dėmesį - mamos palikimas. Tačiau šis kumeliukas, smalsus kaip ir dauguma kitų, nuostabus ir išskirtinis. Prieraišus ir vaikiškai naivus, žavingas ir pavergiantis visus, kurie jį pamato. Būtent todėl jis ir atsidūrė mano rankose - nusižiūrėtas jau labai seniai, kai dar neatlipdamas nuo mamos lakstė laukais it vėjas. Grakščios kojos ir daili galvą, proporcijų tobulumas - tokį arkliuką senovės romėnai būtų pavadinę idealu, galbūt netgi žmogaus. Ir ne veltui, Cielo tikrai to vertas. Nuostabus ir vienas iš milijono. Lygiai kaip ir dangus tėra tik vienas ir nepakartojamas...



Žirgas priklauso man nuo Pir. 02 23, 2009 m.

VALGIARAŠTIS:
Pusryčiai:
• 1kg. šieno
• 0.3kg. smulkintų avižų ir kaušelis Havens Foal Cubes.
Pietūs:
• 1.2kg. šieno
• 0.3kg. smulkintų avižų ir kaušelis Havens Foal Cubes.
Vakarienė:
• 1kg. šieno
• 0.3 kg. smulkintų avižų ir pašaro Stud & Youngstock Mix.

Virtualūs laimėjimai:
1. VI vieta Žirgų pasaulio Kumeliukų parodoje.

Ateinu pas jau kiek apsipratųsį naujuose namuose mažylį ir paglostau jam snukelį.
- Na, kaip miegojai?
Eržiliukas sugugena, o aš tuo metu išsitraukiu šepetuką ir perbraukiu keliskart per kailiuką.
- Na, kaip pasipratinimui, užteks. Po to dar įspirsi man..
Padedu šepetuką į dėžę, iš jos išimu kantariuką su priegta išvedžiojimo virve. Uždedu kantariuką šiaip ne taip, ir, paėmusi už virvės, išsivedu mažą į ganyklas.

Vet. tikrinimas 2009 - 05 - 23:

*Atlikta profilaktinė apžiūra: apžiūrėtos akys,ausys,dantys,gleivinė,kojos,kanopos,sausgyslės.
*Pamatuota temperatūra ir pulsas.
*Suduoti vaistai nuo kirminų.
*Suleisti reikiami skiepai.

Pastabos: Nuvesti pas kalvį, kad apžiūrėtų kanopas, kairė priekinė mažumėlę apsidaužius. Rekomenduotina tepti

Ateinu pas Cielo, ir sustoju skaitydama paliktą raštelį.
- Vajej, ir kas tavo kanopėlei?- sunerimusi įeinu į gardą ir iškart pasilenkiu žiūrėt.
Šiaip ne taip paimu į rankas kanopėlę ir apžiūriu ją.
- Aha, tikrai apsidaužius.. Na ką, eisim pas kalvį pasitikrint.
Net nešukuodama, užmetu kantariuką ir išsivedu mažą.

~~~

Grįžtam namo po pusvalanduko, ir aš, jau nusiraminusi dėl kanopos, paimu tepaliuką ir ištepu juo. Cielo nelabai nori duotis, bet po šiokių tokių pakovojimų man pavyksta, ir aš paliedžiu jau išteptą kanopą ant žemės.
- Na štai, pasiilsėk dabar.- tariu ir įberiu saują jo maistelio į ėdžias.
Pabuvusi minutelę garde, išeinu.

Pavargusi po ne pačios lengviausios dienos, atkulniuoju pas savo mažiausiąjį.
- Labas. Kaip tau čia besiseka?
Eržiliukas prunkšteli, o aš tuo tarpu įeinu į gardą ir pasikeliu kanopėlę.
- Na jau gyja, gyja,- tariu ir paimu tepaliuką.
Masažuodama tepalą įtrinu, tada užsuku buteliuką ir įdedu į dėžę. Pasemiu kaušą maistelio kumeliukams ir įberiu jo į ėdžias.
- Skanaus,- atsisveikinu ir išpėdinu.

Atskubu pas Cielo ir iškart nutveriu tepaliuką. Pasikėlusi koją, tariu pati sau:
- Bet jau gyja, netrukus vėl galėsi šėlt po ganyklas.
Tikriausiai vieną iš paskutinių kartų įtrinu eržiliuko kanopėlę, padedu tepaliuką. Tada įberiu saują maistelio į ėdžias ir atsisveikinusi išeinu.

Ateinu pas mažylį.
- Sveikas, kaip šiandien laikomės,- pasisveikinu.
Pasiimu tepaliuką ir darsyk įtrinu kanopą.
- Na, jau beveik išgijo. Bet šiandien dar garde patupėk, ryt jau galėsi į ganyklas bėgt. Pala, o gal į procedūras kokias nuvest tave..
Minutėlę pamąstau, tada greitai išsitraukiu kantariuką ir jį uždedu. Paėmusį į rankas virvę, išsivedu eržiliuką.

~~~

Parvedu arklėną namo po valandžiukės. Eržiliukas kiek pažvalėjęs, todėl nudžiungu ir aš. Įberiu jam maistelio, susitvarkau garde ir palieku jį vieną.

Ateinu pas mažylį ir iškart pasikeliu kanopėlę.
- Na štai, jau išgijo. Eisim į ganyklas reiškia.
Pabraukusi keletą kartų šepetuku, uždedu kantariuką, prisegu prie jo kordą ir išsivedu Cielo.

Ateinu pas Cielo ir pasisveikinu.
- Na va, nekaip Milongui baigės.. Bet ką jau padarysi. Taip reikėjo, gal protingesnis taps.
Paimu į rankas šepečius ir pašukuoju mažąjį.
- O gal nori pabandyt prasivaikyt? Vis šioks toks papildomas krūvis..
Eržiliukas žvingteli, o aš jau imu į rankas kantariuką su korda ir dedu jį ant nosies. Tada paimu į rankas kordos galą ir išsivedu žirgą.

Ateinu prie gardo vedina Cielo.
- Na ką, mažiukai. Panašu, kad skirsimės.. Nebeturiu jau tiek laiko, kiek anskčiau.. Teks parduoti, tačiau tu keliausi tik į pačias geriausias rankas.
Apkabinu arkliuko kaklą ir įsegu į jį bučkį. Paduodu supjaustytą gabaliukais obuolį, nes skanėstų mažylis dar nemėgsta.
- Lik sveikas, angelėli. Aš tavęs pasiilgsiu,- nubraukiu ašarą ir patyliukais užveriu gardo vartelius - jau paskutinį kartą. Ant vartelių prisegu užrašą