Atsivedu čia Feld. Šalia nedidelio medelio numetus kantarą pasivedu žirgą ten kur daugiau pievos ir vietos, priveržiu balną ir leidžiu žingsniuoti dideliu ratu. Feld vis bando nukniaukt kasnelį žolės, bet aš neleidžiu timptelėdama kordu. Vis atsisuku į ežerą pasigrožėti tuo reginiu. Oras čia labai gaivus ir drėgnas. Vėjo beveik nėra, ežero vanduo lygus it stiklas.
Balsu paraginu Feld riščiuoti. Žirgas pakelia galvą nuo žemės ir vaidnia, kad tuoj jau kaip bėgsiu.... ir sustoja, aš čmaukšteliu botagu, preikis vėl pakyla ir vėl sustoja. Vėl šmaukšteliu orą, šy kat staigiau ir stipriau. Feld pašoka, meta breką ir galų gale pradeda normaliai riščiuoti. Padidinu ratą ir vis pakeliu ranką su botagu, kad išlaikyti riščios tempą.
Sustabdau Feld trumpam poilsiui. Žirgas ramiai žingsniuoja ratu. Po kelių min. Prisitraukiu jį ir pakeičiu kryptį, vėl paraginu riščia. Šį kartą jau pats bėga.
Vėl kelių min. poilsis ir išdidinus ratą bandau kelt zovadą. Feld gražiai pakyla ir zovaduoja aplink mane.
-Šaunuolis, gerai padirbėjai :) , - prisitraukus Feld paploju per jau drėgną kaklą ir atveržus balną ir pasiemus kantarą išsivedu.