-Nu nebijoook, šaaaa, nu, einam viens, du... uf.....oj nu...
Feld krato galvą ir stojasi piestu prie gardo. Marius laiko kantaro virvelę, o aš švelniai kalbindama bandau Feld nuraminiti.
Kolkas nepadėjo nei šienas, nei avižos nei skanėstai. Žirgas nervingai trypčioja ir šnarpščia.
-O, sugalvojau! ,- šūkteli Linas ir nubėga į balninę. Netrukus grįžta nešdamasis arklių ausinuką ir plačia medžiagos skiautę. Aš perkreipiu antakius ir nepatikliai dirsteliu į jį.
-Šitą uždėk jam ant ausų, o va šita aprišk akis ,- tiesia man ausinuką ir skiautę Linas.
-Na, verta pabandyti...Mariau, duok man jo pavadį, čia jis nenurims ,- tariu ir nuvedu įsibaiminusį Feld toliau nuo gardo. Linas prilaiko Feld o aš apmuturiuoju jo galvą ir akis. Pirma žirgas kaip išprotėjes pradeda skėryčiotis ir drąskytis, bet poto šiek tiek aprimsta ir leidžiasi vedamas tolyn. Nors kabindamas orą ir nedrąsiai statydamas kojas Feld nuvedamas prie jo gardo ir bandom dar kartą. Valioo!!! Žirgas tik trumpan stabteli prie durų , bet mes paniuksuojam jį ir nutempiam į gardą.
-Aj šaunuooolis, aj geeras, na va ir nebuvo taip baisu... Gerai sugalvojai, ačiū, Linai :D ,- sakau ir nenustoju glostyti dar ne iki galo nurimusio žirgo.
Na va baisiausia jau įveikta, dabar beliko tik juos pašerti ir palikti apsiprast naujuose namuose. Žiūrėsim pagal jų savijautą, gal jau šiandieną eisim į "pažintinę ekskursiją" po žirgyno teritoriją. :) , galvoju ir su Marium ir Linu pašeriu visus žirgus. Vėliau jie prašluoja praėjimą ir nueina toliau tvarkytis kitose arklidėse, o aš dar kartą apžiūrėjusi Feld, Bente D ir Hacou išienu.