Skelbiami dalyvių rašiniai. Vertinimo kriterijai:
1. Rašinio vaizdingumas, įdomumas.
2. Tvarka, minčių išdėtymas.
3. Žirgo rolė rašinyje, bendravimas.
10-balė sistema. Balsuoti turi visi.
Svolou su Hacou
Chuch... Atsidūstu ir žengteliu atgal pasigrožėti kruopščiai iššveistu Hacou.
-Aj, koks tu gražus..., - priėjus paglostau žirgo kaklą ir nusišypsau, nors jis ir nereaguoja laižydamas druską. Sumetus šepečius dėžėn pastumiu, kad nekliūtų ir paimu juodą, ką tik išskalbtą pobalnį. Uždėjus jį Hacou ant nugaros suglostau visas raukšleles ir apžiūriu ar ne kreivai guli, tada paėmus uždedu varžybinį balną ir viską susegu. Atsitraukus stipriai nupurtau rankas išgąsdindama Hacou. Nekenčiu kai reikia laukti, pradedu drebėt ir nervuotis... Pagriebus apsaugas pradedu įnirtingai ir ilgai su jomis krapštytis vildamasi, jog koks nors užsiėmimas nuvys jaudulį. Hacou uodegą ir karčius supyniau į kasas, kad netrukdytų šokant ir nubėgu į balninę „pasibalnot“ save.
-Šalmas, pirštinės.....stekas, aulai, pentinai...., - murmu po nosimi ir stengiuosi nieko nepamiršti. Nuėjus prie Hacou gardo tyliai pakalbinu, žirgas pakelia galvą ir mąsliai į mane žiūri, tai mane ramina. Pajuntu, jog aš visiškai juo pasitikiu...
VARŽYBOS
Tylėdama einu link apšilimo aikštelės vedina Hacou. Už manęs, nešini visokiais dalykais ir plepėdami žirglioja Linas ir Marius. Jų monotoniškas burzgimas veikia raminamai ir iki šiol buvęs nestiprus bet jaučiamas drebulys po truputį praeina.
-Mes einam pasidėsim daiktus ir ateisim, gerai?, - šūkteli man Marius rodydamas į šalia didžiulio medžio stovinčius žmones su balnais, kamanom ir kitais rakandais.
Linkteliu galvą.
-Tai galit ir nebegrįžt, aš pradėsiu apšilimą...
Tie du susižvalgo ir išsišiepę pradeda prunkšt. Susizgribus aš papurtau galvą ir taip pat šypsodamasi pasitaisau:
-Pradėsiu apšilimą... Nežvenkit, aš ir taip dabar nervuota...
Vaikinai vaizdžiai sučiaupia lūpas, bet matau, jog jos virpa nuo juoko. Numojus ranka paploju Hacou per kaklą ir išsitraukiu kilpas.
-Tu iš manęs nesujuoksi ar ne?,- šnibždu žirgui ir atsispyrus nuo žemės užsėdu jam ant nugaros.
Apšilimą pradedame kiek atokesniame pievos ruoželyje, toliau nuo šurmulio. Iškart spustelėdama blauzdom paraginu Hacou riščia. Žirgas lėtai pakyla ir aš pradžiai pasikilnoju, o po to sėdėdama balne pariščiuoju apie 10 min Vėliau, pažinsgniavę, zovaduojam kelis ratukus ir užeinam nedideles statmenas, pora kryžiukų. Pagiriu žirgą ir davus ilgus pavadžius klausausi, kada jau reiks man eiti į aikštę.
Štai, pirmoji dalyvė. Atidžiai stebiu jos pasirinktą maršrutą. Anksti atėję čia su kitais raiteliais, aš su Linu ir Mariumi išstudijavome savąjį, atmatavome tempus, žingsnius, kokie yra posūkiai. Dabar puiki proga pamatyti, kur buvo klaidos, nes visų dalyvių pasirinkti maršrutai beveik vienodi. Stėbėdama posūkius, išėjimus į kliūtis, bandžiau atsiminti lyginau ir dėliojau galvoje kaip darysiu aš, kad būtų kuo patogiau.
Paskutinė kliūtis irrrr.... pasigirsta plojimai ir į aikštę kviečiami „Svolou su žirgu Hacou.“
Gerklėje atsiranda gniužulas, užplūsta adrenalino banga ir mes išdidžiai žingsniuojame link teisėjų tribūnos. Susistabdau Hacou ir pasisveikinu. Signalas, aš pasikeliu žirgą zovadėle ir apibėgam ratą, vėl signalas ir aš nusuku Hacou link pirmosios mūsų kliūties- 60 cm kryžiuko. Lengvai kilsteliu iš balno ir akimis susiradus antrąją kliūtį nusuku žirgą ten. Peršokam tokio pat aukščio lygiagretes ir sunkiai dunkstelim žemėn. Voltas dešinėn ir prieš mus - 80 centimetrų statmena. Susikaupus greit pasikeliu iš balno ir tiesiu rankas į priekį, kad Hacou gautų daugiau pavadžio. Nespėju susitvarkyti sėdėsenos po šuolio ir mane skaudžiai išmeta iš balno Hacou šokdamas sekančią, 90 cm statmeną. Refleksas, ir aš tik dėl to, jog įsikibau keliais neišlekiu iš balno.
Voltas dešinėn ir peršokam ketvirtu numeriu pažymėtą kliūtį. Nepatogus išsukimas daro savo, tikrai girdėjau, jog kažkas barkštelėjo ir dunkstelėjo žemėn. Nėra laiko galvot – prieš akis 70 cm statmena. Kvėpuoju su lyg žirgo kanopų bildėjimu, ir op.... sulaikius kvapą pasikeliu iš balno ir pakeliu galvą nepamesdama iš akių sekančios kliūties. Nestiprus truktelėjimas pavaduku į šoną ir mes perskrendam mūriuką. Hacou jau švokščia bet energingai zovaduoja pirmyn, paglostau jo kaklą, visas šlapias. „Na, jau paskutinė kliūtis, tuoj viskas baigsis.“ galvoju mintyse. Įsilėkęs po šeštosios kliūties Hacou posūkyje pasvyra ant šono taškydamas smėlį į visa puses. Permetu akimis likusį atstumą iki kliūties ir spaudžiu blauzdomis žirgo šonus. Dideliais grybšniais prilekiam prie kliūties ir žirgas deda galingą šuolį per lygiagretes. Kelias sekundes skriejam gal metrą virš kliūties ir aš pradedu loštis, kai Hacou priekinės kanopos susmigdamos pasiekia smėlį.
-Šaunuolis, aj geras.., - giriu žirgą ir glostau jo kaklą beveik nežiūrėdamas kur jis lekia. Staiga Hacou kaklas pavojingai priartėja man prie veido ir aš pamačius kliūtį jau po žirgo pilvu įsikimbu jo karčių, dribtelim žemyn, aš nerangiai kerėplinuos atgal nuo Hacou kaklo i balną....
-Ką tu darai, taigi jau viskas, sušokom!, - juokdamasi sakau ir paglostau Hacou kaklą. Apriščiuojam pusę rato ir išeinam iš aikštės, mus palydi teisėjo komentarai ir publikos aplodismentai.
Nusėdus nuo Hacou pasivedu jį toliau nuo įėjimo. Iš kažkur išdygę šalia atsiranda Linas ir Marius
-Kas ten pabaigoje buvo?
-Tu ten specialiai?
-Kaip tu nenukritai?
Vienas kitą pertraukinėdami vaikinai mane užpuola galybe klausimų. Aš tuo metu nubalnodama Hacou šypsausi.
-Aš to neplanavau, čia jisai taip sugalvojo, - tariu plekšnodama žirgui kaklą.
-Na, nestovėkti čia, va, nubalnojau, kuris nors reikia, kad jį vedžiotumėt.
Marius paduoda man kantarą ir aš jį uždedu šnopuojančiam žirgui.
-Aš galiu, - pasisiūlo Linas
-O aš tau padėsiu su inventoriumi, - griebdamas iš manęs balną ir kamanas nelaukdamas atsakymo taria Marius ir nužingsniuoja link arklidžių.
-Gerai, tada, Linai, tu jį vedžiok ir kai matysi, kad jau atsivaikščiojo vesk į ganyklas.
-Gerai, sutariam, eik pailsėk, - jau nueidamas su Hacou šūkteli Linas.
Atsidusus palydžiu juodu žvilgsniu ir nubėgu paskui Marių.
Fryzė su Cassus Pflegerin
Štai ir atėjo nuostabi ir šilta varžybų diena . Atidundu pas Casus ir pasisveikinu su mažium. Cassus jau buvo pabalnotas ir suruoštas varžybos. Ačiū už tai mano Agnei, ką aš be jos daryčiau. Užeinu į gardą ir pasiimu šitą grožį. Vesdama ji per arklidę tas sužvėgė taip garsiai , kad net visi arklidžių gyventojai sugugeno.
Išsivedu į platų gražų kiemą. Susitvarkau kilpas bei pasiveržiu pavaržą. Atsukus pavadžius sėdu į balną ir joju aikštės link, nes jau greit bus mano laikas startuoti .
Agnė pribėga ir paduoda mano šalmą bei steką. Pasiraginu Cassus ir nujojame plačia risčia aikštės link. Atjojus pamačiau jau senai pasiilgto varžybų šurmulio. Jis mane jaudina. Man pakyla nuotaika, iš laimės glosčiau žirgą - čia pirmos mūsų varžybos.
Cassus neramiu žvilgsniu dairosi po aikštę ir stebi bešokinėjančius žirgus. Galu gale girdim gongą:
-Į aikštę kviečiami Fryzė su žirgu Cassus.
Nieko negalvodama , ir net nesijaudindama pasiraginu Cassus . Surengiu žirgą ir įjojus į aikštės vidurį sustoju pasisveikint su žiuri. Vėl gongas. Pakylam į kenterą ir pradedam jotį maršrutą. Pasukę priartėjame prie 60cm kryžiuko, Cassus ne susimėto, o peršoka ji dailiai ir net nekliudo karties, pagiriu žirgą ir liemenių siunčiu ji į priekį. Po pirmos kliūties eina antra. Užsivedu Cassus ant 60cm lygiagretės, ir Cassus nenoriai ją peršoka, bet gaves į subinę apsiramina ir atsipalaiduoja. Pagiriu žirgą ir judam link 3 kliūties A statmenos. Cassus pagauna ,,gazą" ir isilėkes perskrieja kliūtį. Pagiriu mažutuką. Priartėjęs prie B statmenos, kurios aukštis siekia 90cm, Cassus bando lėkti , bet sutramdau jį. Šuolis, puikus skrydis ore ir aš sekundei užsigalvojau. Nusileidom net nekliudę nei vienos karties, vėl pagiriu žirgą. Čia jau mes priartėjome prie rimtesnės 100cm statmenos. Man nebepavyksta suvaldyti žirgo, ir jis šokdamas užkliudo kartis, jos pabyra žemėn. Na, ką jau čia bepadarysi - 4 baudos taškai mano kišenėj. Ties 5 kliūtimi žirgas atsisako šokti. Taip taip, pas mane jau 6 baudos taškai, užsivedu iš naujo ir pasiraginus bei prieš pat kliūtį pavaišinus steku, žirgas peršoka. Pagiriu jį , nors esu šiek tiek nusiminus. Priartėjom prie 80cm mūrinės sienelės, Cassus pastatė savo auseles ir pradėjo vėl neštis. Užtraukiu pavadžius dar stipriau ir nebepaleidžiu. Šuolis, atleidžiu pavadžius ir pakelių savo kūną virš balno. Nusileidimas, puikus šuolis. Priartėjam 90cm vėduoklę, pasiraginu ir op...šuolis...nusileidimas. Viskas gerai, tik kartis kliudyta. Mintys sukasi galvoje, kad tik jis dar karta neatsisakytų šokt, liemenį siunčiu į priekį, spaudžiu blauzdom ir tvirtai laikausi balne. Jaudulys apėmė mano visą kūną ir nebežinau ką daryt. Priartėjom prie 80cm lygiagretės. Žirgas bandė ,,nusimuilint" , bet jam nepavyko ir teko šokt. Pagiriu vėl savo mažių.
Pagaliau jau finišas - paskutintoji 9 kliūtis prieš mano nosį , va tada tai tikrai pajutau jauduli, pilve skraidžioja drugeliai, galva užkimšta visokiom mintim. Ir tu galvoji... Užsivedu ant 90cm statmenos o šalia jos - nedidelis baseinas. Cassus iki šiol nėra šokinėjęs per tokias kliūtis, kur būtų baseiniukas. Mintyse jam sakau: ,,Mažuli tu gali ir mes tai padarysim''. Štai ir šuolis, užsimerkiu , kad nieko nematyt ir negirdėt. Atsimerkus pamatau jog mes jau kirtom finišo liniją. Iš laimės paleidžiu pavadžius ir patenkinta išjoju iš aikštės, kur mano visą komanda šūkauja iš džiaugsmo.
Chanzy su La Perseval
Gražią popietę, šviečiant linksmai saulutei ir čiulbant paukštukams prie žirgyno esančiuose miškeliuose, su Perseval pasiekiame aikštę, kurioje vyks kieminės konkūro varžybėlės, kurias būtent mes ir pradėsime. Mudvi jau apšilusios, todėl vaikščiodamos takeliu laukiame pakvietimo.
“Chanzy su La Perseval“,- ataidi balsas iš aikštės.
Aš nejučiom brūkšteliu ranka per švarko klostes, tada pasiraginu Persikinę risčia ir pasuku ją teisėjų link.
Kai atrisčiuojame prie teisėjų, susistabdau žirgiuką ir atiduodu pagarbą. Palaukiame gongo, po jo pasikeliu zovadą. Ja ir kertame starto liniją.
Po starto, iš karto paimame kryžiuką, pažymėtą pirmuoju numeriu. Į šią kliūtį žiūrime gana atlaidžiai, tačiau stengiuosi vengti beprasmiškų klaidų. Pavadukas kiek atleistas, tačiau nedrįstu visos valdžios perduoti į Persiko rankas.
Vos žirgo kanopos paliečia žemę, aš blauzdos pagalba suku arkliuką dešiniau ir mudvi įeiname į vėduoklę. Šįkart jau ir atsispyrimas galingesnis, ir šuolis. Bet vis dėlto, pilnu pajėgumu manoji dar nedirba, aš taip pat jaučiuosi gana atsipalaidavusi. Sulig nusileidimu grįžtu į balną, vedu žirgą įstrižai, po to šiek tiek dešiniau. Beveik tiesiai įeiname į dar vieną statmenėlę, taip pat neaukštą. „Na, šių varžybų maršrutas vienas lengviausių, mano šoktų“, pagalvoju pati sau. Turiu pakankamai laiko mintims, nors turiu spėti ir maršruto pasirinkimą apgalvoti.
Po kliūties, pažymėtos penktuoju numeriu, sukame pusvoltę kairėn. Po jos, išlyginu žirgą ir pavraginu kiek greičiau, kad negaištume laiko. Prieš kliūtį prisiimu šiek tiek pavaduko ir papildomai paraginu kumelytę kulnais. Vis dėlto, gi čia aukščiausia šių varžybų kliūtis. Tačiau mano paraginimo visai nereikėjo, brangioji ir taip atsispiria per daug stipriai, skrenda per statmenėlę gerokai per aukštai. Nusileidimas kiek kietokas, todėl grįždama į balną išsibalansuoju. Stengiuosi atsitaisyti kuo greičiau, tačiau norėdama tam daugiau laiko pakeičiu susiplanuotą maršrutą ir nebegrįžtu prie antrosios kliūties. Gana staigiai suku Perseval į kairę ir po posūkio turiu galybę laiko susitvarkyti sėdėseną ir mintimis grįžti prie maršruto.
Man pavyksta, ir mūriukas sušokamas be jokių nesklandumų. Po šio šuolio, vėl susukam pusvoltę, iš kurios paimam aštuntąsias lygiagretes, taip pat švariai ir tinkamu galingumu.
- Vajej, dabar laukia vingiavimas, daug vingiavimo, - tyliai atsidūstu, o Perseval man pritaria prunkštelėjimu.
Žiūrėdama tik į galutinį tikslą, sistemą, dailiai sukioju žirgą tarp sustatytų kliūčių. Pasistengiu užeiti iš kaip įmanoma didesnio atstumo, kad pavyktų pilnai išsitiesinti – sistema turbūt yra viena svarbiausių šio maršruto dalių.
Likus trims taktams, susitelkiu tik į kliūtį, nematau nieko kito aplink save – tik žirgo galvą ir kliūtį, nenumaldomai artėjančią. Pajutusi atsispyrimą, be galo stiprų, pakylu iš balno ir beveik priglundu prie Persiko kaklo. Jaučiu jo drėgmę, pulsuojančią šilumą, girdžiu žirgo šnopavimą. Nors maniau, kad šuolis ir vėl bus per aukštas, klydau. Viskas atsirinkta labai gerai, ir po nusileidimo skaičiuoju dar vieną taktą, darsyk kylu, darsyk jaučiu prie savęs ryžiukės kaklą, darsyk nusileidžiam. Po sistemos energingai suploju žirgui per kaklą, tačiau pavaduko nė kiek neatiduodu, laikau surinktą. Nieko nelaukdama, stipriau spusteliu kaire blauzda ir vedu žirgą dešiniau. Jojame tiesiai, tada vėl kreipiu arkliuką kairiau. Prieš paskutinę šio maršruto kliūtį, turime šiek tiek laiko ir erdvės išsilyginti įėjimą. Stengiuosi, tačiau man ne visai pavyksta, todėl prieš pat šuolį paraginu savo mylimiausiąją kulnais. Perseval jautriai sureaguoja ir deda dar vieną galingą šuolį, vėl per aukštą. Tačiau platumas tinkamas, ir į baseinėlį neįvarlojome. Aš atleidžiu pavaduką ir energingai suploju žirgiukui per kaklą, aidint žiūrovų šūksniams. Jų lydimos, mes paliekame aikštę, kurioje tikriausiai startavome paskutinį kartą prieš užtarnautas atostogas...
Už aikštės vartų, susigraudinu. Baigtas dar vienas etapas, dar vienas paukščiukas padėtas ties mano veiklos sąrašu. Suvokiu, kaip nenumaldomai skrieja laikas – visai kaip Perseval, kai per daug įsiaudrina ar stengiasi viską atlikti kuo geriau. Susistabdžiusi arkliuką, priglaudžiu savo galvą prie jos kaklo ir mėgaujuosi sklindančia ramybe. Perseval atsuka į mane savo nosiuką, švienčiantį tokia šypsena, kokią tik ji viena temoka. Aš, nesusilaikydama, įsegu jai bučkį ir nusišypsau.
- Taip, mano vienintele ir nepakartojama, taip,- tariu šypsodamasi.- Juk tik tu mane moki šitaip pralinksminti...
Temos pavadinimas: BALSAVIMAS Konkūro varžybose. 